Hiperrealistinė kosminė odisėja

Klaipėdos lėlių teatras

Spektaklis jaunimui nuo 15 metų ir suaugusiesiems
15+, 45 minutės

  • „Prisisekite saugos diržus!“ – tai įtraukianti ir ironiška satyra, kviečianti pažvelgti į mūsų susiskaldžiusį pasaulį iš atstumo, tiksliau iš viršaus, iš kur dar sunkiau nepastebėti jame esančių prieštaravimų.

  • REŽISIERIUS IR IDĖJOS AUTORIUS: Tin Grabnar   
    DRAMATURGĖ: Ajda Rooss
    DAILININKĖ: Sara Slivnik  
    KOMPOZITORIAI: Mateja Starič, Sebastien Bal
    GARSO REŽISIERĖ: Mateja Starič 
    KOSTIUMŲ DAILININKĖ: Tina Bonča
    ŠVIESOS DAILININKAS: Tin Grabnar
    TRIMAČIŲ OBJEKTŲ IR LĖLIŲ KŪRĖJAS: Aleksander Andželović
    BELAIDĖS APŠVIETIMO SISTEMOS KŪRĖJA: Gregor Kuhar, Matej Lazar
    DAILININKĖS ASISTENTĖS: Katarina Planinc, Laura Krajnc
    AKTORIAI: Kęstutis Bručkus, Renata Kutaitė-Raudonienė
    ŠVIESŲ OPERATORIUS: Edvardas Osinskis
    GARSO OPERATORIUS: Stasys Jamantas
    LĖLES IR SCENOGRAFIJOS
    ELEMENTUS GAMINO: Agnė Jablonskytė, Kęstutis Bručkus, Zoe Špehar, Laura Krajnc, Olga Milić, Katarina Planinc, Lorena Bukovec, Sara Štorgel
    PRODIUSERĖS: Agnė Pulokaitė, Aušra Juknevičienė

    PROJEKTO „TRANSPORTAS“ ISTORIJAS KŪRĖ, MEDŽIAGĄ RINKO IR TYRIMĄ ATLIKO: Tjaša Bertoncelj, Ana Duša, Tin Grabnar, Urša Majcen ir Ajda Rooss

    Klaipėdos lėlių teatras, 2025
    klaipedosleliuteatras.lt

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos. Spektaklyje išsakomos nuomonės ir požiūriai priklauso spektaklio autoriams ir nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) pozicija. Nei Europos Sąjunga, nei Europos švietimo ir kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA) nėra už jas atsakinga.

„PRISISEKITE SAUGOS DIRŽUS!“

„Prisisekite saugos diržus!“ – tai įtraukianti ir ironiška satyra, kviečianti pažvelgti į mūsų susiskaldžiusį pasaulį iš atstumo, tiksliau iš viršaus, iš kur dar sunkiau nepastebėti jame esančių prieštaravimų.

Pasakojimas sukasi aplink Robyn – jauną ambicingą moterį, kuri buvo auklėjama, kad viskas yra įmanoma, jei tik pakankamai stipriai to nori. Gimtadienio proga gavusi įspūdingiausią įmanomą dovaną – ištaigingą kelionę į kosmosą – mergina patiki, kad jos svajonės pagaliau išsipildė.

Tačiau vaizdas iš kosmoso atskleidžia kitą paveikslo pusę: po blizgiu technologinės pažangos paviršiumi akis bado didėjanti socialinė atskirtis, išsekintos ekosistemos ir aklas tikėjimas, kad pabėgimas yra vienintelis kelias mums išsigelbėti. 

Amerikietiškos svajonės viršūnė skristi į kosmosą tapo tik išrinktiesiems pasiekiama prabanga. Šioje groteskiškoje ateities vizijoje bėgimas nuo tikrovės nebėra tik prestižo simbolis; tai veikiau veidrodis nukreiptas į mūsų visuomenę.

Spektaklyje „Prisisekite saugos diržus!“ keliami svarbūs klausimai apie kosmoso turizmą ateityje – su juo atsiveriantys nauji horizontai kartu atveria ir gilias socialinės nelygybės ir aplinkosaugos žaizdas.

Kai, regis, ištyrinėjome tolimiausius ir giliausius Žemės kampelius, mūsų žvilgsniai dar labiau krypsta į kosmosą. Bet ar kosmoso tyrinėjimai yra tikroji mokslo pažangą, ar veikiau bandymas pabėgti nuo problemų, kurias patys sukėlėme? Ar sparčiai vystomos technologijos atleidžia mus nuo atsakomybės prieš planetą, kuriai jau tapome našta?

KOSMOSAS KAIP VIETA SVAJOTI IR KEISTIS

Shannon Walker, astronautė

„Man buvo ketveri, kai žmonės pirmą kartą nusileido Mėnulyje. Pamenu, kaip tėvai nusivedė mane ir mano vyresnę seserį į kiemą, parodė į Mėnulį ir pasakė: „Dabar ten vaikšto žmonės“. Tą akimirką supratau, kad norėsiu tapti astronaute.“

Jos pirmoji misija į Tarptautinę kosminę stotį įvyko 2010 metais, o antrą kartą į kosmosą ji pakilo 2020 metais su „SpaceX Crew-1“. Iš viso kosmose ji praleido 163 dienas. 

Dr. Kate Rubins, astronautė ir NASA molekulinės biologijos mokslininkė

„Penkerių jau aiškiai įsivaizdavau savo ateitį: norėjau būti astronaute. Kambario sienas nuklijavau ūkų ir galaktikų vaizdais. Galiausiai, mano svajonė išsipildė atsitiktinai. Mes su drauge juokais dalyvavome astronautų atrankoje ir mus abi paėmė. Po dviejų metų intensyvių pratybų pagaliau išskridau į kosmosą.“

Ji buvo pirmoji moteris, atlikusi DNR molekulių sekos nustatymą kosmose. Su misijomis į kosmosą skrido 2016 ir 2020 metais. Ten iš viso praleido 300 dienų.

Anousheh Ansari, kosmoso turizmo pradininkė

„Pamenu, kaip šešerių lankiausi pas senelius Teherane ir  miegojau balkone be kondicionieriaus. Žvelgiau į naktinį dangų su nenumaldomu smalsumu pažinti visatą. Neabejojau, kad tapsiu astronaute, nors ir nežinojau kaip. Tačiau savo sunkiu darbu su trupučiu sėkmės to pasiekiau.“

Irane gimusi amerikiečių verslininkė kosmose praleido 11 dienų ir buvo pirmoji, rašiusi tinklaraštį iš orbitos

Katy Perry, popmuzikos žvaigždė

„Penkiolika metų svajojau apie skrydį į kosmosą, ir rytoj ta svajonė pagaliau išsipildys! „Taking Up Space“ įgula pakils rytoj 7 val. ryto vietos laiku, ir man didžiulė garbė būti greta penkių kitų nuostabių ir įkvepiančių moterų, tapsiančių pirmąja vien iš moterų sudaryta erdvėlaivio įgula.“

Dalyvavo komerciniame vien iš moterų sudarytos įgulos suborbitiniame skrydyje (pasiekė kosmosą, bet neišėjo į orbitą), kurio trukmė buvo 10 minučių 21 sek.

Eglė Čekanavičiūtė – žinoma lietuvių kilmės mokslininkė, dirbanti NASA Ames tyrimų centre, kur ji tyrinėja, kaip žmogaus organizmą, nervų ir imuninę sistemą veikia kosmoso radiacija. Baigusi neurobiologijos studijas Harvarde, ir apsigynusi daktaro laipsnį Stanfordo universitete šiuo metu ji ieško atsakymų į klausimą, kaip kosmosas veikia astronautų sveikatą.

Pokalbyje ji dalinasi savo kelione į mokslo pasaulį – nuo vaikystės svajonių iki darbo NASA – taip pat kalba apie svarbą būti smalsiam ir atviram, pažinti mus supantį pasaulį, įskaitant kosmosą, ir būti atsakingais prieš jį.

KOSMOSAS KAIP VIETA SVAJOTI IR KEISTIS

  • pirmoji moteris kosmose

    Valentina Tereškova (SSRS)

  • pirmas žmogus išsilaipina

    Apollo 11 (USA)

    Neilas Armstrongas tapo pirmuoju žmogumi, išsilaipinusiu Mėnulyje. JAV laimi kosmoso varžybas prieš SSRS.

  • pirmoji kosminė stotis

    Saliut 1 (SSRS)

    Tampa įmanomas ilgesnis žmogaus buvimas orbitoje – lūžio taškas kosmoso tyrinėjimams iš orbitos.

  • pirmasis kosmoso turistas

    Dennisas Tito sumoka 20 JAV dolerių, kad nuskristų į TKS – tai žymi kosminio turizmo pradžią.

  • pirmasis sėkmingas privatus skrydis į kosmosą

    Su „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ prasideda naujas komercinis skrydžių į kosmosą etapas.

    Verslininkai vizionieriai Elonas Muskas, Jeffas Bezosas ir Richardas Bransonas, valdantys įmones „SpaceX“, „Blue Origin“ ir „Virgin Galactic“, padarė revoliuciją kosmoso sampratoje ir atvėrė jį komercinėms bei turistinėms veikloms

  • pirmieji suborbitiniai turistiniai skrydžiai

    „Blue Origin“ ir „Virgin Galactic“ išskraidina į kosmosą pirmuosius turistus. Kosmoso turizmas tampa realybe.

  • rekordinis skrydžių į kosmosą skaičius pasaulyje

    Iš viso 180 skrydžių visame pasaulyje – kosmoso turizmas patraukia plačiosios visuomenės dėmesį.

  • (ateities vizija) – eksponentinis turizmo ir misijų į Mėnulį augimas

    Didėja dirbtinio intelekto vaidmuo, atsiranda daugkartinio naudojimo raketos, misijos į Mėnulį (NASA programa „Artemis“), auga orbitinis turizmas.

Kosmoso turistų skaičiaus augimas

Privačių (ne profesionalių) kosmoso turistų skaičius skirtingais laikotarpiais:

2001–2009: 7

2010–2020: 10 („Blue Origin“, „Virgin Galactic“, „SpaceX“)

2020–2023: ~20 (e.g., Ax-1, Ax-2, daugkartiniai „Blue Origin“ skrydžiai)

2024–2025 (numatomas): ~30 (spartesnis augimas dėl privačių skrydžių)

Komercinis kosmoso turizmas skaičiais

67 žmonės tapo kosmoso turistais iki 2025 metų

250–400 keleivių turėtų nuskristi į kosmosą vien per 2025 metus

$450,000 – $100 mln. – vieno skrydžio į kosmosą kaina (priklausomai nuo bendrovės ir misijos)

300–350 tonų CO₂ – toks vidutiniškas vieno suborbitinio skrydžio anglies pėdsakas 

10–15 min. – įprasta turistinių suborbitinių skrydžių trukmė Šaltinis

TRANSPORTO ATEITIS

„SpaceX“ – kosmoso industrijos revoliucija

Elono Musko „SpaceX Starship“ yra pati revoliucingiausia raketa pasaulyje, pranokusi visus kosmoso tyrimų pasiekimus.

Skaičiuojama vertė: $5 mlrd. JAV dolerių

Aukštis: 121 metrai

Keleivių: 100

Greitis: 28,000 km/h

Tikslai: Marso kolonizacija, daugkartinio naudojimo sistemos, stoties Mėnulyje statyba

SVARBIAUSIOS UŽDUOTYS

Padaryti žmoniją tarpplanetine rūšimi (Marso kolonizacija)

Padaryti erdvėlaivius daugkartinio naudojimo, taip ženkliai sumažinant skrydžių į kosmosą kaštus

Transportuoti didelių gabaritų palydovus ir kitus krovinius į orbitą, Mėnulį, Marsą

Įsteigti nuolatinę stotį Mėnulyje (kaip dalis NASA „Artemis“ programos)

Padaryti įmanomus itin greitus ir trumpus skrydžius: kelionė iš Niujorko į Tokiją truktų mažiau nei valandą

PRISISEKITE SAUGOS DIRŽUS!

Ar mes žinome, kur skrendame?

Kas sprendžia, kokiu maršrutu judame?

Ar išvis esame pasiruošę nusileisti?

SPACE TRAVEL PRICE LIST – 2025

„Virgin Galactic“ – $450,000

90 minučių trukmės suborbitinis skrydis, leidžiantis patirti kelių minučių nesvarumo būseną

„Deep Blue Aerospace“ – $140,000

12 minučių trukmės suborbitinis skrydis (Kinija)

„CAS Space“ – $281,000–$421,000

Planuojami komerciniai skrydžiai iki 2028

„Axiom Space“ – $55 million

10 dienų trukmės misija į tarptautinę kosminę stotį (TKS)

PAŽANGOS KAINA APLINKOSAUGAI

Kai svajonės apie kosmosą susiduria su planetos realybe

Nuo 2023 m. iki 2025 m. gegužės mėn. „SpaceX“ įvykdė devynis bandomuosius skrydžius raketa, penki iš jų baigėsi erdvėlaivio skilimu. Ir nors sprogimai prisideda prie inžinerinių įžvalgų, jie taip pat teršia atmosferą, daro žalą augmenijai ir naikina drėgnuosius plotus, kuriuose gyvena nykstančios rūšys.

„SpaceX“ skrydžiai iš Boka Čikos kelia rimtą grėsmę pakrantės ekosistemai ir tokioms rūšims kaip jūriniai vėžliai ar migruojantys paukščiai. Klimato krizės akivaizdoje niokoti gamtą dėl kosminių ambicijų yra nepriimtina.“

– Davidas Newsteadas, biologas, kovojantis už pakrančių bioįvairovę

Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis kalba apie kosmoso plėtrą kaip natūralią žmogaus evoliucijos eigą, bet ir tame slypinčius pavojus.

KOSMOSO ŠIUKŠLĖS

Šiuo metu Žemės orbitoje esama:

Virš 9100 veikiančių palydovų

Maždaug 26000 objektų, didesnių nei 10 cm

Šimtai milijonų dalelių, didesnių nei 1 cm

Apie 8000 tonų šiukšlių, likusių nuo raketų ir palydovų  

https://www.esa.int/About_Us/ESOC/Space_debris_-_evolution_in_pictures

APŽVALGOS EFEKTAS IR KLAUSIMAI APIE ATEITĮ

Kas nutinka pirmą kartą pamačius Žemę iš kosmoso

„Žvelgiant iš kosmoso nematyti jokių sienų. Prieš savo akis regi vientisą planetą, apgaubtą plonu, trapiu atmosferos sluoksniu, plūduriuojančią tamsiose ir atšiauriose kosmoso platybėse. Ten aukštai tampa nepaprastai aišku, kad žmonija yra viena ir kad mūsų likimas bendras.“

– Aleksandras Gerstas, astronautas


Šiuose žodžiuose atsiskleidžia apžvalgos efekto esmė – psichologinis virsmas, kurį patiria astronautai, kuomet pamato Žemę iš kosmoso. Planeta nustoja atrodyti kaip sienų išraižytas žemėlapis, o veikiau bendri ir be galo trapūs namai viskam, kas gyva. Šis užplūdęs bendrystės, pažeidžiamumo ir atsakomybės jausmas dažnai pakeičia astronautų pasaulio sampratą ir sukelia jiems gilų tikėjimą bendru žmonijos likimu.

Menininkas, tyrėjas, „Lietuvos erdvės agentūros“ įkūrėjas Julijonas Urbonas kalba apie kosmoso ir kosmoso vaizduotės kolonializmą, biologijoje vyraujantį antropocentrišką mąstymą, meno ir mokslo sintezę kosmoso tyrinėjimuose.

„Ateityje mes neapsiribosime kelionėmis į kosmosą – mes ten statysime, gaminsime, naudosimės ten esančiais ištekliais. Kai kas galbūt net apsigyvens kosmose.“

— Aušra Girtaitė Mikalajūnienė, space law expert

KOSMOSO ATEITIS:

TARP FANTASTIKOS IR REALYBĖS

3D spausdinimas, gyvenimas orbitoje, kosmoso ekonomika

Straipsnyje Aušra Girtaitė Mikalajūnienė pasakoja, kaip greitai tirpsta riba tarp mokslinės fantastikos ir realybės. Kosmosas nebėra vien tolimas tyrinėjimų laukas, jis pamažu atsiveria statyboms, kūrybai ir ekonomikai. Naujos gyvenvietės, technologijos ir ištisos pramonės šakos gali netrukus už mums įprasto pasaulio ribų.

3d spausdinimas – Ateities technologija

JAV bendrovė „Made in Space“ pirmoji sėkmingai 3D spausdinimo bandymus mikrogravitacijos sąlygomis. Ši technologinė naujovė atveria kelius kurti kosmoso gamyklas, kuriose vyktų reikalingos infrastruktūros ir misijoms būtinų detalių gamyba orbitoje ar kituose dangaus kūnuose.


Nuo modulinių namų ir saulės baterijų iki atsarginių detalių palydovams – visa tai vos 400 kilometrų virš mūsų galvų skriejančiose ateities gamyklose.

Transportas ir tvarus teatras

3D spausdinimas tapo perversmu ne tik pramonės ir mokslo srityje, bet ir skatina tvarių ir naujų meninės išraiškos formų atsiradimą. Jis leidžia sukurti lankstų, efektyvų ir mažai atliekų paliekantį gamybos modelį, idealiai tinkantį ir mokslui, ir menui. 


Projekte „Transportas“ 3D spausdinimas tapo kūrybinio proceso pagrindu. Skulptorius Aleksandras Andželkovićius sukuria preciziškus skaitmeninius figūrų ir scenografijos elementų modelius Slovėnijoje ir paruošia juos spausdinimui. Tuomet visos detalės didelio tikslumo spausdintuvais spausdinamos už 1100 kilometrų Klaipėdoje, kur jos po to rankomis dailinamos, dažomos ir paruošiamos scenai.

Įdomybė:

3D spausdintuvu atspausdinamos detalios tekstūros ir vienetiniai komponentai, kuriuos pagaminti tradiciniais būdais būtų labai sudėtinga. Kiekviena figūrėlė užbaigiama rankomis, taip suteikiant žiūrovams unikalią vaizdinę patirtį. Be to, kad šis procesas kuria estetinę vertę, jis dargi skatina tvarumą – jo metu optimaliai panaudojamos medžiagos ir sumažinamas atliekų kiekis.

Šiame projekte susijungia inovacija, aplinkos apsaugos atsakomybę ir meninę kūrybą.

CREATORS

UŽSISEKITE SAUGOS DIRŽUS! – KITAPUS DANGAUS GALIMYBĖMS IR IŠŠŪKIAMS RIBŲ NĖRA.